Skip to main content

Fosforas – gyvybiškai svarbus organizmo mineralas. Apie 85 % organizmo fosforo yra kauluose ir dantyse, 14 % – minkštuosiuose audiniuose, įskaitant raumenis, kepenis, širdį ir inkstus, ir apie 1 % yra tarpląsteliniuose skysčiuose. Pagrindinis fosforo šaltinis yra maistas, kuriame yra daug baltymų, t. y. pienas ir pieno produktai, taip pat mėsa, paukštiena ir žuvis, grūdų produktai ir ankštiniai augalai. Gaunamo su maistu kalcio ir fosforo santykis turėtų būti maždaug 1,5:1. Fosforo ir kalcio kiekį bei pusiausvyrą organizme reguliuoja prieskydinės liaukos hormonas ir vitaminas D, veikiantys kauluose, žarnyne ir inkstuose.

  • Fosforas yra fosfolipiduose, kurie yra pagrindinės daugumos ląstelių biologinių membranų sudedamosios dalys. Šis mineralas dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų organizme, tokių kaip ląstelės energijos gamyba, saugojimas ir perdavimas, organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimas, ląstelių reguliavimas ir signalizacija.
  • Fosforas padeda palaikyti normalią dantų ir kaulų būklę, nes jis yra struktūrinis kaulų ir dantų komponentas. 80–85 % viso organizmo fosforo (apie 600–900 g suaugusiems žmonėms) yra fosfato pavidalu kalcio druskose hidroksiapatituose. Neorganinis fosforas patenka į kaulus dviejų procesų pagalba: jonų mainais ir aktyvia kaulų rezorbcija. Kaulinis audinys suaugusiesiems paprastai keičiasi lėtai, tačiau vykstantys dinamiški jonų mainai leidžia palaikyti neorganinio fosforo koncentraciją, taip pat joninio kalcio koncentraciją kraujo serume ir tarpląsteliniuose skysčiuose.
  • Šis mineralas taip pat reikalingas, kad vaikų kaulai normaliai augtų ir vystytųsi. Pakankamas fosforo suvartojimas vaikystėje ir paauglystėje labai svarbus. Jauname amžiuje pasiekta didžiausia kaulų masė, nulemia gerą kaulų mineralų būklę ir vėlesniame amžiuje.

Leave a Reply