Vitaminas K – riebaluose tirpus vitaminas, kuris būna dviejų formų. Vitaminas K1 (filochinonas) randamas augaluose, o vitaminas K2 (menachinonas) – mėsoje, kiaušinio trynyje ir pieno produktuose. Daugiausiai vitamino K2 yra japoniškame iš fermentuotų sojos pupelių pagamintame maisto produkte natto, kur jis yra geriausio biologinio prieinamumo, menachinono-7, formoje. Vitaminą K taip pat sintetina plonųjų žarnų mikroflora pačiame organizme, tačiau nustatyta, kad su maistu gaunamos vitamino K formos greičiau pasisavinamos organizme. Vitamino K atsargų organizmas nekaupia; kepenyse ir kauluose aptinkamas tik nedidelis šio vitamino kiekis, kurio organizmo reikmėms pakanka keletui dienų. Vitamino K gali pritrūkti sutrikus jo sintezei ir pasisavinimui (ypač dėl ilgalaikio antibiotikų ar antikoaguliantų vartojimo) ar esant nevisavertei mitybai, todėl maisto papildų su vitaminu K vartojimas gali būti nebloga išeitis.
Vitaminas K svarbus mineralizacijos procesams organizme bei kraujo krešėjimui.
- Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, nes jis dalyvauja daugelio kraujo krešėjimo faktorių (fermentų, dalyvaujančių kraujo krešėjimo procese) biosintezėje.
- Yra žinoma, kad vitaminas K dalyvauja sintetinant ir aktyvuojant matricos Gla proteiną (MGP), kuris išskiriamas kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų ląstelėse ir dalyvauja reguliuojant kalcio atsidėjimą kraujagyslių sienelėse.
- Įrodyta, kad vitaminas K padeda palaikyti normalią kaulų būklę, nes yra būtinas normalios kaulų struktūros formavimui bei palaikymui. Šis vitaminas dalyvauja aktyvuojant osteoblastų išskiriamą prisijungti kalcį gebantį baltymą osteokalciną ir taip paskatina mineralizacijos procesą kauluose. Jeigu osteokalcinas tinkamai nesuaktyvinamas, jis neprisijungia kalcio ir šio mineralo perteklius lieka kraujyje.
